Istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose benediktinių šv. Mikalojaus bažnyčia minima 1493 m., kai buvo prašoma suteikti atlaidus. 1495 m. šv. Tėvas Aleksandras VI juos suteikia: šv. Mikalojaus, šv. Margaritos, šv. Baltramiejaus ir šv. Magdelenos dienomis, išvardytomis jo bulėje. Tuo metu pirmuoju klebonu buvo Baltramiejus, kuris ir apsigyveno šalia bažnyčios. Tačiau „bažnyčia, nors ir parapijos, neturėjo jokios fundacijos“. Tada 1503 m. karaliaus Aleksandras padovanoja ją parapinei bažnyčiai, Kauno klebonui Jonui Zaluskiui. Tačiau vėliau bažnyčia lieka be kunigo, ir ja pradeda rūpintis Jeruzalės kavalierius Andrius Skorulskis, kurio prašymu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalius Žygimantas III 1621 m. rugsėjo 27 d. šv. Mikalojaus bažnyčią užrašo ir padovanoja vienuolių benediktinių kongregacijai. Taigi 1624 m. Kauno maršalkos A. Skorulskio iniciatyva bažnyčia atitenka Kaune jo suburtoms seserims benediktinėms, atvykusioms iš Nesvyžiaus. XVIII a. sumūryta šventoriaus tvora. Didžiausia rekonstrukcija įvyko XIX a. trečiajame dešimtmetyje: pietinį fasadą uždengė dviaukštė galerija, vakarinio gale prijungtas priestatas, kurio apačioje įrengtas prieangis, o antrame aukšte – vargonų choras. XX a. trečiajame dešimtmetyje šv. Mikalojaus bažnyčia kapitaliai atnaujinta iš lauko ir iš vidaus. Tačiau svarbiausia svarbiausia šventovės rekonstrukcija įvykdyta J. E. vyskupo Teofilio Matulionio rūpesčiu, 1938 m. jam įvedus amžinąją Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Tuomet bažnyčioje remontuota išorė, sudėtas parketas, atidengtas užmūrytas rytinės apsidės langas su gotikiniu masverku, langai papuošti vitražais, įrengtas naujas altorius bei šildymas.

Bažnyčia paversta knygų saugykla1948 m. spalio 2 d. bažnyčia buvo uždaryta ir perduota Respublikinei bibliotekai, kadangi įsitvirtinusi tarybų valdžia uždarė vienuolyną, o seseris privertė išsikraustyti per 24 val. Taip nuo 1963 m. iki 1990 m. bažnyčioje buvo įsikūrusi Kauno viešosios bibliotekos knygų saugykla. Nors ir 1966 m. kovo 15 d. bažnyčia perduodama iš Namų valdybos Kultūros paminklų apsaugos inspekcijai (balansui), tačiau nekreipiant dėmesio į šią aplinkybę ji vis vien nuomojama Viešajai bibliotekai. 1971 m. remonto metu buvo užmūryti langai, nuimtas varpas. Dalis altorių ir paveikslų perduoti laikinam saugojimui M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Nuniokota ir bažnyčios aplinka.

1990 m. bažnyčia yra grąžinama tikintiesiems, ji remontuojama ir pagaliau po sunkių valymo ir remonto darbų 1992 III 22 bažnyčia buvo atšventinta kardinolo J. E. Sladkevičiaus ir atidaryta visiems tikintiesiems.

Reklama