kad visur būtų pagarbintas Dievas

Architektūra

Nedidelė šv. Mikalojaus bažnyčia, pačioje judraus miesto širdyje, išsiskiria savo originalumu tiek išorėje, tiek viduje. Ant nedidelio kalnelio iškilusią monumentalią tvorą, juosiančia bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, puošia dailūs vėlyvojo baroko nedideli vartai, virš kurių „žvalgosi“ užsisvajoję Rafaelio „Siksto Madonos“ bareljefiniai angeliukai.
Bažnytėlė kauniečiams ir miesto svečiams geriausiai pažįstama iš originalaus gotikinio bokšto, užsibaigiančiu varpelio formos šalmu. Tokia šventovės puošmena dėmesio stoka išties niekada nesiskundžia, dažnai patekdama į fotografijos mėgėjų objektyvus ir dailininkų eskizus. Šia architektūrine detale pastato originalumas tik prasideda, nes viduje lankytoją pasitinka asimetrinė bažnyčios erdvė – vienintelė Lietuvoje.
Neįprasta erdvė ir melsva šviesa, krintanti pro presbiterijos vitražus, sukuria nekasdienišką nuotaiką, padeda pajusti sakralią atmosferą. Dabartinę išvaizdą architektūros paminklas įgijo per daugelį šimtmečių, kurių architektūros ir dailės savitumai susijungė į vieną darnią kompoziciją, kurią matome šiandien.
Šv. Mikalojaus bažnyčia yra vienas originaliausių gotikos paminklų Lietuvoje. Nedidelę vienanavę erdvę pratęsia presbiterija su trisiene apside, kurios simetrijos ašis gerokai pasislinkusi į pietinę pusę. Visoje LDK tokio plano gotikinių bažnyčių daugiau nebuvo.

Kiekvieną bažnyčios patalpą dengia vis kitos rūšies skliautas. Navos erdvė suskliausta cilindriniu skliautu jau vėlesniame laikotarpyje, nėra žinoma apie pirminį variantą. Vargonų choras, jį pastačius XIX a. uždengtas kryžminiu skliautu. Seniausi ir vertingiausi skliautai yra presbiterijoje – tinklinis su šešiakampe žvaigžde, ir zakristijoje – krištoliniai. Pastarieji yra vieni ankstyvesnių Europoje. Koplyčią, esančią po bokštu dengia žvaigždinis skliautas su keturių spindulių žvaigžde.

Vienas pagrindinių architektūrinių dekoro elementų bažnyčios interjere – arka. Įvairių dydžių ir formų arkų nišomis išpuoštos sienos. Smailėjanti triumfo arka, vedanti į presbiteriją, suteikia sakralumo pojūtį visai erdvei. Pagrindinis gotikinės architektūros siekis – kelti žmonių akis į dangų. Būtent tokią sakralinę funkciją ir atlieka smailėjančios arkos.


Literatūra:

Jankevičienė A. Kauno gotikinės bažnyčios // Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Dailė 26. Vilnius: VDA, 2002.
Šinkūnaitė L. Benediktinių bažnyčios taurumas ir žavesys //Artuma. Nr. 6, 2000.


Virtualus apsilankymas bažnyčioje