Dvasingumas

Šv. Benedikto vienuoliškas patirties centrinė ašis yra nepadalintas gyvenimas – nieko nelaikyti aukščiau už Kristų. Tai turi būti kiekvieną vienuolį ir visą bendruomenę saistantis įpareigojimas. (Popiežius Jonas Paulius II)

Benediktiniškas dvasingumas gali būti apibūdinamas taip: klusnumas ir nusižeminimas, vidinė malda ir liturgija, visa įkvepiama meilės ir gaivinama bendruomeninio gyvenimo.
Vienuolė benediktinė atviru protu ir širdimi ieško Dievo, atrasdama Jį visų pirma maldoje, taip pat darbe ir asmeniniame santykyje su kitais. Gyvenimas bendruomenėje tampa Kristaus sekimo mokykla ir pagalba kasdieniniam atsivertimui. Tokiu būdu, visas gyvenimas tampa nuolatiniu Dievo garbinimu.

Malda

  • Eucharistijos šventimas
  • Valandų liturgija
  • Asmeninė malda
  • Lectio divina (Dievo Žodžio skaitymas ir apmąstymas)
  • Švč. Sakramento adoracija

Mūsų malda turi būti trumpa ir tyra, nebent dieviškoji malonė įkvėptų ir ją pratęstų. RB 20, 4

Bendruomenė

Šv. Benedikto vienuolynas yra tarnavimo Viešpačiui mokykla (RB prol., 45), kurioje:

  • vedami Evangelijos vienuoliai turi vienas kitam patarnauti (plg. RB 35, 1)
  • jaunesnieji gerbia vyresniuosius, o vyresnieji myli jaunesniuosius (plg. RB 4, 70-71)
  • nieko nevertinama aukščiau už Kristų, vedantį į amžinąjį gyvenimą. (plg. RB 72, 11-12)

Svetingumas

Visi atvykstantys svečiai tebūna priimami nelyginant Kristus. Ir visi tebūna tinkamai pagerbiami. Priimant vargšus ir svetimšalius tebūna parodytas didžiausias dėmesys ir rūpestis, nes per juos Kristus priimamas labiausiai. (RB 53, 1; 15)

Reklama