Vasariniai linkėjimai nuo pal. Teofiliaus

Birželį „praūžus“ ilgai lauktai pal. vyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijų atvežimo į mūsų bažnyčią šventei, visa vasara (kaip, beje, ir praėjusioji) tapo pažymėta palaimintojo artumu. Neprabėgus nei porai savaičių, lyg dėkodamas už gražiai praėjusią jo sugrįžimo iškilmę, pal. Teofilius mūsų bendruomenei „atsiuntė linkėjimų“: senoje knygoje iš vienuolyno bibliotekos radome autentišką 1934 metais vyskupo išleistą devocinį paveikslėlį su jo paties parašu!

Paveikslėlis 1937 metais padovanotas Onai Zoštautaitei, kuri į vienuolyną įstojo jau sovietmečiu pogrindyje, kartu atsinešdama ir brangią relikviją, gautą iš vyskupo kankinio. Paveikslėlio antrojoje pusėje, viršuje, jau daugeliui pažįstamu braižu užrašyta Didž. Gerb. P. Onai Zaštautaitei su palaiminimu / + Teofilius Matulionis, Ep. / Kaunas / 1937 5 X.

Salva Russiam

Apie pal. Teofiliaus išleistą paveikslėlį daugiau sužinoti galima mons. dr. Algirdo Jurevičiaus (dabar jau vyskupo) straipsnyje Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio sielovadinė meilė Rusijos žmonėms (Bažnyčios žinios, 2017 m. gegužės 26 d., nr. 5 / 443, p. 24-29), kurio ištraukas toliau trumpai pacituosime.

1933 m. vyskupui Teofiliui sugrįžus į Lietuvą jis liko be kaimenės ir be galimybės grįžti į Rusiją, kurios vyskupijai jis buvo paskirtas ganytoju. 1934 m. lankydamasis Romoje vysk. Teofilius sužino apie neseniai šventąja paskelbtą Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę, kuri yra paskirta ir misijų globėja. Teofilių sužavi ši šventoji. Jį pasiekia aprobuota malda Šv. Teresėlei už Rusijos atsivertimą. Grįžęs iš Romos jis siekia, kad ta malda su išraiškingu bizantinio stiliaus paveikslėliu būtų platinama ir Lietuvoje. 1934 m. birželio 20 d. Kauno arkivyskupijos generalvikaras K. Šaulys aprobavo maldą ir leido paveikslėlį platinti. (…) paveikslėlyje pavaizduotas bažnyčios su stačiatikių kryžiais naikinimas, o katalikai raginami melstis, kad tai liautųsi. Virš naikinamos stačiatikių bažnyčios debesų fone matomas didžiulis kryžius (su stačiatikių skersiniu), o šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė užtariančiai meldžiasi tiesdama ranką į Nukryžiuotąjį. Ši ikonografinė išraiška buvo tuometiniam Lietuvos katalikui pernelyg provokuojanti. Paveikslėlyje užrašyta intencija: „Спасителъ мiра, спаси Россiю; Salvator mundi, salva Russiam; Pasaulio Išganytojau, gelbėk Rusiją!“ Beje, straipsnio autorius įžvalgiai pastebi, kad Šv. Teresėlė norėjo būti misioniere, kankine, bet… gyveno vienuolyno klauzūroje. Taip ji tapo neišsipildžiusių Teofiliaus lūkesčių globėja, be to, buvo jo amžininkė. Stebėtinas sutapimas: abu jie gimė 1873 metais, o motinų neteko 1877 metais.

Pal. Teofilius, išgyvenęs visą revoliucinį laikotarpį senojoje Rusijos sostinėje, labai rimtai žvelgė į 1917 m. Švč. M. Marijos apsireiškimus Fatimoje, kviečiančius melstis už Rusiją. 1944 m. vasario 2 d. vysk. Teofilius paskelbia ganytojiškąjį laišką, kuriame pristato Švč. M. Marijos apsireiškimus Fatimoje ir ragina pasiaukoti Nekalčiausiajai Mergelės Marijos Širdžiai. Fatimos žinią vysk. Teofilius priima kaip savo visų misijinių ir evangelizacinių siekių patvirtinimą iš dangaus. Evangelijos skelbimo ir krikščioniškojo mokslo platinimo Rusijoje tikslas – kad Viešpats išgelbėtų Rusiją („Salvator mundi, salva Russiam!“), tačiau tai tik tarpinis tikslas, nes Fatimoje nuskamba žinia, jog Rusija paskleis savo klaidas visame pasaulyje. Tad Rusijos išganingas gelbėjimas yra ir pasaulio gelbėjimas, todėl vysk. Teofilius maldoje ragina kreiptis į Pasaulio Išganytoją („Salvator mundi“).

***

Matulionio sveikinimas

Vasarai įsibėgėjus ir pasvirus į antrąją pusę mūsų palaimintasis vyskupas vėl priminė apie save ir šį kartą „pasiuntė linkėjimus“ mūsų abatei Motinai Juozapai. Vienuolyno bibliotekoje radome dar vieną seną knygą su Teofiliaus dovana. Knygos priešlapis turėjo 1942 metų įrašą, skirtą s. Juozapai vardinių proga (taigi gražus vardo sutapimas!). Tuo metu gyvenusi sesuo, nešiojusi šv. Juozapo vardą, dirbo Šv. Mikalojau bažnyčios zakristijone (dėl to, matyt, turėjusi ir nemažai bendrų reikalų su šventovės rektoriumi). Šv. Juozapo iškilmės dieną bendruomenės kapelionas sesers dvasiniam tobulėjimui padovanojo Roberto Maederio knygą Gaudžia varpai Karaliui, išleistą Kaune 1939 m., o priešlapyje įrašė: D. G. Seserei Juozapai, O.S.B. / Varduvių proga / Vysk. T. Matulionis. / Kaunas. 1942 / III. 19

***

Tokie tad palaimintojo vyskupo, mūsų kapeliono, vasariniai linkėjimai, kuriais su visais mielai dalinamės.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s